Parengė: Mokykla „Art of Beauty“
Atnaujinta:
Teatrinis grimas padeda žiūrovui atpažinti personažą ir sekti, kaip keičiasi aktoriaus veido išraiška. Grimo dailininkas perskaito pjesę ir su režisieriumi aptaria, ką žiūrovas turėtų suprasti apie personažą vos jam pasirodžius. Pagal šį sumanymą dailininkas piešia eskizą ir išbando grimą ant aktoriaus veido. Per repeticiją iš salės jis įvertina, kurias detales žiūrovas matys scenos šviesoje ir kurios bus įžiūrimos tik iš arti.
Šios pamokos personažas – išgalvotas vyresnio amžiaus švyturio prižiūrėtojas. Jo eskizas, grimo pataisa ir scena pavaizduoti dirbtiniu intelektu sukurtose iliustracijose. Jis įžengia į tamsią sceną ir pasuka galvą į šviesą, tarsi horizonte būtų ką tik pamatęs laivą.
Eskizas ant popieriaus ir bandymas ant veido
Prižiūrėtojo amžių išduos pražilę smilkiniai, negilios raukšlės akių kampučiuose ir šešėlis po skruostikauliais. Eskize naudinga pasižymėti, kurios detalės keisis kartu su mimika. Ant aktoriaus veido raukšlių kryptį lengviau rasti paprašius kilstelėti antakius ir prisimerkti. Veidui atsipalaidavus, dažais galima paryškinti kelias matytas linijas ir išsklaidyti jų kraštus.

Jau per pirmą bandymą verta užsivilkti personažo paltą. Aukšta tamsi apykaklė įrėmina veidą ir keičia bendrą įspūdį. Svarbūs ir plaukai. Lietuvos nacionalinio dramos teatro parengtame portrete grimo dailininkė Dalia Jovaišienė prisimena, kaip teatro grimerės gamindavo perukus, barzdas ir ūsus. Prižiūrėtojo atveju pakanka pražilinti smilkinius ir sušukuoti plaukus nuo veido.
Repeticija – ką pataisyti pasikeitus šviesai?
Prie grimo veidrodžio siauras, tamsus brūkšnys po skruostikauliu atrodo kaip šešėlis. Įsivaizduokime tą patį veidą scenoje. Vėsioje šoninėje šviesoje iš salės vidurio matyti gana aštri juosta, ypač kai aktorius pasisuka. Toks kraštas atkreipia dėmesį kaip atskira žymė ant skruosto.
Pataisa prasideda nuo vienos vietos. Siaurą liniją pakeičia kiek platesnis, švelniai išsklaidytas pilkai rudas šešėlis. Tamsiausia jo vieta lieka po skruostikauliu. Aktorius dar kartą atlieka tą patį posūkį toje pačioje šviesoje. Iš tos pačios vietos salėje lengviau palyginti, ar šešėlis dabar išryškina skruosto formą. Šviesos įtaką ir atstumą iki žiūrovų aptaria ir „College of the Desert“ teatro grimo programa.

Ką žiūrovas mato iš salės?
Pažvelkite į scenos iliustraciją. Tamsiame fone aiškiai išsiskiria palto siluetas ir į šviesą pakeltas veidas. Iš tokio atstumo atskirą raukšlę įžiūrėti sunku. Per repeticiją verta stebėti visą judesį – ar akimirką, kai prižiūrėtojas pamato laivą, išduoda jo žvilgsnis, ar tik galvos posūkis? Iš pirmųjų eilių matyti ir smulkesnės grimo detalės, todėl ten verta patikrinti, ar šešėlio kraštas tolygiai pereina į odos atspalvį.

Po repeticijos verta atnaujinti eskizą ir prie jo pridėti grimo nuotraukas iš priekio ir iš šono. Viena pastaba, pavyzdžiui, „šešėlį sklaidyti po skruostikauliu žemyn“, kitą kartą padės tiksliau pakartoti pataisą.
Kur mokomasi teatro grimo?
„Art of Beauty“ vizažisto profesinio mokymo programoje yra atskiras modulis „Grimo atlikimas“. Jame mokomasi parinkti ir naudoti teatro bei kino grimo priemones, sendinti veidą, kurti personažo įvaizdį su šukuosena, paruošti darbo vietą ir paaiškinti, kaip pašalinti grimą.
Dažniausi klausimai apie teatrinį grimą
Kuo teatro grimas skiriasi nuo grimo kinui?
Teatre grimas vertinamas iš žiūrovų vietų, kur dalis smulkių detalių susilieja. Kine grimą reikia įvertinti ir stambiu planu, kuriame išryškėja priemonių tekstūra, linijų kraštai ir perėjimai tarp atspalvių.
Ar teatro grimui visada reikia stiprių spalvų?
Ryškumas priklauso nuo salės, apšvietimo ir vaidmens. Nedidelėje salėje žiūrovai mato ir švelnius perėjimus. Žiūrint iš toliau, dažnai svarbiau padidinti skirtumą tarp šviesaus ir tamsaus ploto, kad išliktų matoma veido forma.
Ką žymėti grimo eskize, jei nemoku piešti portretų?
Tinka paprastas veido kontūras iš priekio ir iš šono. Pažymėkite, kur bus šviesiau, kur tamsiau, kur sklaidysite kraštą ir kokius atspalvius bandysite.
Ar sendinimo grimui būtini klijuojami elementai?
Lengvam sendinimui dažnai užtenka šviesos ir šešėlio, kelių pagal mimiką paryškintų raukšlių ir ties smilkiniais pražilintų plaukų. Klijuojami elementai praverčia, kai reikia fiziškai pakeisti veido reljefą.
Iš kurios salės vietos vertinti grimą per repeticiją?
Pirmą ir pataisytą variantus palyginkite iš tos pačios vietos, pavyzdžiui, salės vidurio. Paskui patikrinkite atskirai iš arti ir iš toliau, aktoriui stovint ar judant tose scenos vietose, kuriose jis vaidins.
Kaip tą patį grimą pakartoti kitą spektaklio vakarą?
Išsaugokite galutinį eskizą, užrašykite priemones, atspalvius ir darbų seką. Nuotraukos iš priekio ir šono padės atkartoti linijų vietą ir šešėlių plotį.
Kur programos apraše rasti teatro grimo temas?
Vizažisto profesinio mokymo programoje ieškokite modulio „Grimo atlikimas“. Jo apraše pateiktos teatro ir kino grimui skirtų medžiagų, sendinimo, personažo kūrimo ir specialiųjų efektų temos.