Untitled

Visi nori būti gražūs, jauni ir sveiki. Bet be saulės šviesos nėra gyvybės. Saulės spinduliai kasdien būtini kiekvieno sveiko žmogaus egzistavimui: vitaminų A, E, C ir D , riebalų, baltymų, mikroelementų įsisavinimui ir tolesniam perdirbimui. Veikiant saulės spinduliams organizme padidėja taip vadinamų „laimės hormonų“ gamyba.

Tačiau saulės spinduliai – pagrindinis ankstyvo odos senėjimo kaltininkas. Pastovus UV spindulių perdozavimas prieš laiką sendina odą. Ji praranda elastingumą, tampa plona ir raukšlėta. Šiais laikais daugelis mėgaujasi saule šiltuosiuose kraštuose net neįtardami, kokią žalą daro savo grožiui ir sveikatai. Vienos atostogos, praleistos saulėje be apsaugos, gali odą pasendinti kelerias metais. Dar didesnė žala, kai deginamasi keletą kartų per metus, įdegis dargi palaikomas soliariumuose.

Fotosenejimo foto

Šiandien fotosenėjimas yra vienas dažniausiai kosmetologų vartojamų terminų ir reiškia priešlaikinį odos senėjimą, kurį sukelia kenksmingas saulės spindulių poveikis. Fotosenėjimą reikėtų skirti nuo natūralaus

Odos fotosenėjimą lemia ultravioletinio spektro (UVA, UVB, UVC) saulės spinduliai. UV spinduliuotė paprastai skirstoma į 3 diapazonus: UVC (100–280 nm), UVB (280–320 nm) bei UVA (320–400 nm). Patys pavojingiausi UVC,tačiau laimei ozono sluoksnis kol kas sulaiko beveik visą šį spinduliavimą. Antroje vietoje yra UVA spinduliai,nes jie prasiskverbia į gilesnius (iki 1 cm) odos sluoksnius,būtent  dėl jų vystosi vėžinės odos ligos, skatinamas odos senėjimas. Ne tokie skvarbūs UVB spinduliai, jie veikia tik odos paviršių (1-2mm), tačiau būtent jie sukelia odos nudegimus.

Vis dėlto tiesioginių UV spindulių poveikis nėra toks baisus – gerokai pavojingesni laisvieji radikalai – tai labai nestabilios toksinės reaktyvaus deguonies molekulės., kurių susidaro veikiant šiems spinduliams. Būtent jie turi daugiausia įtakos odos senėjimui. Žmogaus organizmas nuolat gamina laisvuosius radikalus, bet sugeba juos pašalinti per antioksidacinius apsauginius mechanizmus. Kai kurie laisvieji radikalai organizmui yra naudingi (pvz., superoksido radikalą gamina limfocitai, fibroblastai, o jų funkcija yra sunaikinti svetimą medžiagą ar organizmą, pvz., bakterijas, virusus), jei jų susidarymo greitis yra normalus. Bet kai kai jų kiekis viršija antioksidacinės apsaugos galimybes, laisvieji radikalai gali sukelti taip vadinamą „oksidacinį stresą“. Šio streso neigiamas poveiki yra įrodytas.

Untitled

Apsaugos nuo saulės faktorius SPF – tai skaičiais išreikštas saulės filtras, kuris pratęsia būvimo saulėje laiką, nufiltruodamas dalį mus pasiekiančių UVB spindulių. Natūralu, kad kuo mažiau UVB spindulių pasiekia mūsų odą, tuo lėčiau mes įdegame.

Kiekvieno žmogaus oda, priklausomai nuo jos tipo, įdega per skirtingą laiko tarpą, pvz. šviesiaodžiai, būdami saulėje ir nenaudodami jokių apsauginių priemonių, parausta vidutiniškai per 10 minučių. Pasitepus priemone, kurios SPF15, to paties baltaodžio oda parausta ne per 10, o per 10×15 minučių, t.y. per 15 kartų ilgesnį laiko tarpą – 150 minučių. Mažiau jautrios odos savininkas, kurio oda parausta (įdega) per ilgesnį laiko tarpą nei 10 minučių, naudodamas tą pačią priemonę, turinčią SPF15, bus saugus saulėje dar ilgesnį laiko tarpą.

Reiktų atsiminti, kad nei vienas SPF nesulaiko 100% UVB spindulių. Galima palyginti skirtingų SPF pralaidumą UVB spinduliams:

SPF 2 sulaiko iki 50% UVB spindulių:

  • SPF 10 – 90%
  • SPF 15 – 93%
  • SPF 20 – 95%
  • SPF 30 – 96.7%
  • SPF 60 – 98.3%