Mokyklos “Art of Beauty” absolvento Adomo Motiekos interviu.

 

Ačiū mokyklai, ačiū dėstytojams, kad suteikė tokį gerą startą ir žinių bagažą. Be Jūsų – manęs čia nebūtų ir negalėčiau padėti kitiems. Graži sinergija.

 

Kaip atsirado noras studijuoti masažą?

Esu baigęs mokslus visai kitoje srityje ir ne vienerius metus dirbęs fizinės jėgos reikalaujantį darbą. Per tuos metus esu patyręs ne vieną traumą – įvairiausi lūžiai, galvos sumušimai. Tad vis tekdavo apsilankyti reabilitacijoje. Ten po truputi ir ėmė kirbėti mintis apie masažus. Matydavau, jog jie man padeda ir retsykiais net susimąstydavau, kad man gal net ir geriau pavyktų juos atlikti.

 

Ar iš karto nusprendėte eiti mokytis masažuotojo profesijos ar pradžioje ėjote į įvairius masažų kursus? Ir kaip atradote „Art of beauty“ mokyklą?

Ne, esu pakankamai konkretus žmogus, jei nusprendžiu, tai 100 procentų. Apie kursus net nemąsčiau, supratau, jog norėdamas keisti darbo sritį, turiu įgyti LR patvirtintą masažuotojo diplomą bei spaudą. Taip į akis krito Jūsų „Art of beauty“ mokykla. Taip pat, buvau jau iš aplinkos girdėjęs teigiamų atsiliepimų. Todėl nieko nelaukęs kreipiausi. Mokslai jau buvo prasidėję, todėl ačiū, kad patikėjote mano motyvacija ir priėmėte. Didelio užsidegimo dėka greitai pasivijau savo grupiokus.

 

Adomas (1)

 

Kas labiausiai patiko mokykloje?

Pirmiausia – dėstytojai. Kiekvienas savo srities specialistas puikiai gebantis perduoti savo žinias. Taip pat, tai nuostabūs žmonės – draugiški, paslaugūs, visuomet motyvuojantys, tik paprašius suteikiantys papildomos medžiagos. Antra – mikroklimatas pačioje mokykloje. Atėjęs visuomet jausdavausi gerai. Ir, žinoma, grupiokai. Nuostabu, kad didžioji dauguma besimokančių yra motyvuoti. Tokioje aplinkoje mokytis yra daug lengviau.

 

Kokia paskaita labiausiai patiko?

Vieną įvardinti būtų labai sunku. Žinoma – masažų teorija ir praktika, farmakologija, sveika gyvensena… Negaliu išskirti, visos patiko.

 

Kaip klostėsi profesijos kelias po mokyklos?

Dar studijų metu turėjau atlikti dvejas praktikas. Vieną atlikau šeimos medicinos centre „Gilės“, kitą – mokykloje. Tuomet įsidarbinau, ir iki šiol dar dirbu, masažo klinikoje Žukausko gatvėje. Taip pat, po mokslų išsiunčiau gyvenimo aprašymą į sveikatingumo centrą „Gemma“. Po kiek laiko sulaukiau skambučio atvykti bei pasimėginti dirbti. Pabandėm, atlikau keletą masažų. Po jų sulaukiau pasiūlymo pradėti dirbti dar tą pačią dieną.

 

Ar pilnai pakako gautos medžiagos iš mokyklos startui?

Taip, tikrai. Juokaudamas galiu pasakyti, kad net ir perdaug. Gerą bagažą atsinešiau į darbo rinką. Žinoma, tokioje srityje reikia daug praktikos, su labai įvairiomis situacijomis, bet pačiai pradžiai, kaip jaunam specialistui tikrai pakako.

 

Šiuo metu dirbate masažo klinikoje ir sveikatingumo centre „Gemma“, ar skiriasi klientūra ir kaip?

Sveikatingumo centre dirbu tik su gydomaisiais masažais, klientai atvyksta po traumų, avarijų, rimtų ligų ar dėl įgimtų fiziologinių problemų. Taip pat, labai džiaugiuosi, kad čia mes turime visą komandą – ir ergoterapeutus, ir kineziterapeutus, ir traumatologus, lazerius bei magnetą. Tai leidžia bendradarbiauti su kitų profesijų specialistais, konsultuotis ir atrasti tiesiausią kelią į kliento sveikatingumo kelią.

Tuo tarpu masažo klinikos klientai labiau orientuoti į atpalaiduojamuosius masažus, fizinius skausmus dėl sėdimo darbo ar pertemptų raumenų. Džiaugiuosi, kad mokydamasis „Art of beauty“ mokykloje įgyjau platų žinių bagažą, kuris leidžia masažų pasaulyje dirbti su įvairia klientūra ir palaipsniui atsirinkti labiausiai traukiančią masažo kryptį. Pastebiu, kad mano klientų ratas formuojasi būtent su gydomaisias masažais.

 

Ką norėtumėte perduoti žmonėms, kurie galvoja studijuoti masažuotojo profesiją?

Paprasčiausiai užduoti sau klausimą – ar norite? Pamėginti lengvai „pamaigyti“ pažįstamą, suprasti, ar nėra baimės liesti kitą žmogų. Įsivertinti, kad klientai ne visuomet ateina su šypsena, jie ateina, nes jiems skauda, būna irzlūs, pavargę. Masažuotojas yra tam, kad nuramintų, pamotyvuotų ir masažo pagalba pamėgintų išspręsti jo problemą.

 

Ar tai sunkus darbas?

Jei jį atlieki iš širdies, tai absoliučiai ne. Man jis nėra sunkus. Nors fiziškai reikalaujantis daug jėgų, emociškai varginantis, tačiau darbo vaisiai itin saldūs. Kuomet išlydi žmogų su šypsena, kai jis dėkoja, jog numalšinai jo skausmą…Tai neįkainojama.

 

Ar tai monotoniškas darbas?

Tikrai ne. Šioje srityje reikia nuolatos tobulintis. Ypač dirbant gydymo paslaugas teikiančioje įstaigoje. Vieną dieną gali turėti pacientą su kelio problema, kitą su čiurna, mentimi, skolioze. Gali būti ir tika iš komos pabudęs žmogus, pacientas, kurį turi mokyti iš naujo valgyti, padėti užsirišti batus. Gilintis ne tik į masažo judesius, bet ir domėtis įvairias pratimais, kuriuos galėtum rekomenduoti klientams. Turi būti empatiškas, įsijaust į kiekvieno atskiro žmogaus situaciją.

 

Ką pridėtumėte nuo savęs?

Ačiū mokyklai, ačiū dėstytojams, kad suteikė tokį gerą startą ir žinių bagažą. Be Jūsų – manęs čia nebūtų ir negalėčiau padėti kitiems. Graži sinergija.

 

Masažuotojas Adomas Motieka