Masažas yra kūno priežiūros būdas, kuris apima įvairius prisilietimus ir judesius, skirtus raumenų atpalaidavimui ir sveikatos gerinimui. Masažas padeda sumažinti raumenų įtampą, pagerinti kraujotaką ir suteikia bendrą atsipalaidavimo pojūtį. Ši terapija populiari visame pasaulyje kaip būdas atgaivinti tiek kūną, tiek protą.

Yra daug masažo rūšių, kiekviena su savo specifiniais tikslais ir metodais. Pavyzdžiui, klasikinis masažas dažnai naudojamas raumenų skausmui mažinti, tuo tarpu sportinis masažas gali padėti sportininkams atsigauti po fizinio krūvio. Taip pat egzistuoja specializuoti masažai, skirti ligoniams ir neįgaliems asmenims, kurie gali padėti mažinti skausmą ir gerinti gyvenimo kokybę.

Masažas yra ne tik fizinė procedūra; jis taip pat veikia psichologinę gerovę. Per masažą galima sumažinti stresą ir nerimą, padedant žmogui pasijausti labiau atsipalaidavusiam ir subalansuotam. Tai daro masažą vertingu pasirinkimu visiems, ieškantiems būdų pagerinti savo sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Masažo sąvoka ir trumpa istorija

Masažas – tai sistemingas poveikis minkštiesiems kūno audiniams (raumenims, sausgyslėms, raiščiams ir odai) atliekamas rankomis arba naudojant instrumentus. Masažo tikslas – pagerinti kraujotaką, atpalaiduoti įtampą, sumažinti skausmą, stiprinti organizmą bei skatinti fizinį ir emocinį atsipalaidavimą.

Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie gydomąjį prisilietimą randami kinų medicinos traktatuose (apie 2700 m. pr. Kr.). Masažas buvo neatsiejama tradicinės kinų medicinos dalis. Senovės Indijoje masažas buvo naudojamas Ajurvedoje kaip priemonė kūno ir dvasios pusiausvyrai atkurti. Senovės Egipte išlikę piešiniai kapavietėse rodo masažo praktiką gydymo tikslais. Senovės Graikijoje ir Romoje masažas buvo neatsiejama sportininkų ruošimo ir atsigavimo dalis. Garsusis gydytojas Hipokratas rašė, kad gydytojas turi mokėti trinti (massō) – tai buvo laikoma svarbia gydymo dalimi. Viduramžiais masažo tradicijos Europoje sumenko, bet išliko Rytuose, ypač Arabų pasaulyje. XIX–XX a.: masažas vėl suklesti kaip moksliškai pagrįsta terapija. Ypač reikšmingas buvo švedo Pehr Henrik Ling indėlis – jis sukūrė vadinamąjį švedišką masažą, kuris tapo šiuolaikinio vakarietiško masažo pagrindu.

Kaip masažas veikia žmogaus organizmą

Masažas veikia žmogaus organizmą kompleksiškai, veikdamas ne tik raumenis ar odą, bet ir nervų, kraujotakos, limfos, kvėpavimo, hormonų sistemas bei psichoemocinę būseną. Masažo terapija mažina streso hormonų (kortizolio) lygį, skatina serotonino, dopamino ir oksitocino gamybą, pagerina emocinę savijautą, ramina, mažina nervinę įtampą, gerina miegą, slopina skausmą. Masažas atpalaiduoja įtemptus raumenis, mažina spazmus, kontraktūras, skatina raumenų elastingumą, didina judesių amplitudę, greitina atsistatymą po fizinio krūvio ar traumų. Masažas gerina arterinę ir veninę kraujotaką – daugiau deguonies ir maisto medžiagų pasiekia audinius, skatina širdies veiklos efektyvumą, mažina kraujospūdį, stiprina kraujagyslių sieneles, gerina mikrocirkuliaciją. Masažas skatina limfos tekėjimą, todėl geriau šalinami toksinai, mažėja tinimai, stiprinamas imunitetas, nes pagerėja kraujo kokybinė sudėtis. Atsipalaiduoja krūtinės ir pečių juostos raumenys – lengviau kvėpuoti, kvėpavimas lėtėja ir gilėja, kas ramina visą organizmą. Mažina streso hormonų (pvz., kortizolio) kiekį, todėl pagerėja viso organizmo hormoninis balansas. Suteikia saugumo, šilumos ir dėmesio pojūtį, skatina atsipalaidavimą, mažina nerimą, gerina nuotaiką, padeda atkurti ryšį tarp kūno ir jausmų (ypač svarbu esant psichosomatiniams simptomams).

Pagrindiniai masažo judesiai ir technikos

1. Glostymas (efleurage) – švelnūs judesiai, atliekami lengvai ir lėtai delnais, pirštais arba net dilbiais.

 2. Trinimas (friction) – tai audinių “pajūdinimas” norint suaktyvinti kraujotaką, pagerinti paslankumą, mažinti skausmą.

3. Maigymas (petrissage) – gilūs judesiai, atpalaiduojantys įtampas, gerinantys kraujotaką ir didinantis raumenų tonusą.

4. Vibracija (vibration) – tai judesiai kurie gali būti atpalaiduojantys ir liuliuojantys arba greiti ir aktyvūs, skirti didinti tonusą ir paruošti raumenis darbui.

Svarbiausios masažo rūšys

Masažas turi daug skirtingų rūšių ir sistemų, kurios skirtos įvairioms problemoms spręsti ir atpalaiduoti kūną.
(paveiksliukas)

Klasikinis masažas

Tai viena pagrindinių, labiausiai žinoma ir ištirta masažo sistema, kurios metu taikomi glostymo, trynimo, maigymo ir vibracijos judesiai. Šie judesiai veikia skirtingus audinių sluoksnius – odą, poodį, raumenis, fascijas, griaučius. Klasikinio masažo tikslas yra atpalaiduoti įsitempusius raumenis, pagerinti kraujo ir limfos apytaką, mažinti stresą ir nervinę įtampą, skatinti medžiagų apykaitą, gerinti audinių elastingumą, mažinti skausmą ir nuovargį, stiprinti organizmo atsparumą. Klasikinis masažas gali būti atliekamas visam kūnui arba atskiroms dalims (pvz., nugarai, kojoms, galvai). Trunka 30–90 min, priklausomai nuo masažuojamos srities ir kliento būklės.  Naudojamas atsipalaidavimui, sveikatos palaikymui, ligų profilaktikai, esant nugaros, sprando, pečių skausmams, taip pat reabilitacijoje, sporte, kosmetologijoje.

Gydomasis masažas

Gydomasis masažas – tai masažas, orientuotas į konkretų sveikatos sutrikimą, o ne tik bendrą atsipalaidavimą. Jį atlieka licenzijuoti gydomojo masažo specialistai, turintys medicininį išsilavinimą ir platesnį suvokimą apie žmogaus anatomiją, fiziologiją bei patologiją. Gydomasis masažas mažina raumenų, sąnarių ar nervų kilmės skausmą, padeda atkurti pažeistų audinių funkcijas, pagerinti kraujotaką ir limfos apytaką pažeistoje srityje, panaikinti spazmus, randinius pakitimus, sąaugas, gerina sąnarių judrumą ir lankstumą, stimuliuoti nusilpusius raumenis. Gydomasis masažas dažniausiai taikomas reabilitacijos metu su gydytojo skyrimu esant nugaros ir sprando skausmams, juosmens-kryžmens osteochondrozei, neuralgijoms, galvos skausmams, po traumų ar operacijų, esant laikysenos sutrikimams, stuburo iškrypimams, tarpslankstelinių diskų problemoms.

Sportinis masažas

Sportinis masažas – tai intensyvus, gilus ir kryptingas masažas, atliekamas atsižvelgiant į sportininko fizinę būklę, sporto šaką bei krūvio pobūdį. Jis veikia raumenų audinius, sausgysles, raiščius ir fascijas – padeda greičiau atsistatyti ir išvengti traumų. Sportinio masažo tikslai yra paruošti raumenis fiziniam krūviui (prieš treniruotę ar varžybas), atpalaiduoti ir atstatyti raumenis po fizinio krūvio, mažinti raumenų skausmą, įtampą, spazmus, gerinti atsistatymą, skatinti traumų gijimą, pagerinti sąnarių judrumą ir lankstumą. Šio masažo metu naudojamos įvairios klasikinio masažo technikos, taip pat specialieji būdai – giliųjų audinių masažas, dinaminiai tempimo elementai, miofascijinės technikos, raumenų aktyvavimas arba atpalaidavimas (priklausomai nuo tikslo).

Limfodrenažinis masažas

Limfodrenažinis masažas – tai rankomis arba aparatu atliekamas masažas, kuriuo švelniai stimuliuojama limfinė sistema, atsakinga už skysčių balansą, imunitetą ir organizmo valymą nuo atliekų. Masažo metu limfa greičiau teka per limfagysles į limfmazgius ir grįžta į kraujotaką, taip palaikant nuolatinį skysčių balansą organizme. Limfodrenažinis masažas skirtas pašalinti skysčių sąstovį audiniuose (patinimus po traumų, dėl ligų ar vartojamų medikamentų), skatintilimfos tekėjimą  (sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas) ir natūraliai detoksikuoti organizmą, taip pat estetiniais tikslais – mažinti celiulitą ir kūno apimtis, pagerinti odos būklę (pvz., esant spuogams, papilkėjusiai odai); gerinti veninę kraujotaką (ypač kojose); padėti atsigauti po operacijų, traumų ar kosmetinių procedūrų (pvz., liposakcijos). Neatliekamas esant uždegimui, karščiavimui, infekcinėms ir virusinėms ligoms, trombozei, širdies nepakankamumui.

Tailandietiškas, ajurvedinis, aromaterapinis masažas

Tailandietiškas masažas – tai senovinė gydomoji praktika, kilusi iš Tailando, jungianti akupresūrą, tempimo judesius (panašius į jogos) ir energijos linijų (Sen linijų) masažą. Gali būti atliekama ant grindų, patiesiant specialų čiužinį “tatami” arba ant masažinio stalo, be aliejaus, per rūbus ar paklodę. Naudojant rankas, alkūnes, kelius ir pėdas, atliekami pasyvūs tempimai bei gilūs spaudimai, gerinantys lankstumą, kraujotaką, mažinantys raumenų įtampą ir atkuriantys energijos pusiausvyrą bei gyvybingumą.

Ajurvedinis masažas (Abhjanga) grindžiamas senovės Indijos Ajurvedos medicina. Jis atliekamas naudojant šiltus aliejus, parinktus pagal individualų došos tipą (Vata, Pita, Kapha), siekiant atkurti jų pusiausvyrą. Šis masažas mažina stresą ir įtampą, skatina detoksikaciją bei stiprina imunitetą.

Aromaterapinis masažas derina švelnius judesius ir individualiai klientui parinktus eterinius aliejus. Judesiai švelnūs, glostantys, siekant atsipalaidavimo. Jis ramina, gerina miegą, kvėpavimą ir emocinę savijautą, palaiko hormone pusiausvyrą.

Visi šie masažai veikia holistiškai, harmonizuodami kūną ir protą.

Veido masažas

Veido masažas – tai masažas, skirtas veido raumenims atpalaiduoti, odos kraujotakai ir limfotakai gerinti bei odos būklei palaikyti ar gerinti. Jis atliekamas rankomis arba specialiais įrankiais naudojant aliejus, kremus ar serumus. Veido masažas skatina kolageno gamybą ir odos elastingumą, gerina kraujotaką ir ląstelių aprūpinimą deguonimi, mažina raumenų įtampą, raukšles ir patinimus, skatina limfos nutekėjimą, mažina paburkimą, atpalaiduoja ir gerina bendrą emocinę savijautą. Jis gali būti atliekamas profilaktiškai, estetiniais ar terapiniais tikslais. Tai natūrali, neinvazinė procedūra jaunatviškos išvaizdos palaikymui.

Masažo nauda sveikatai

Masažas yra ne tik malonumas, bet ir puikus būdas pagerinti fizinę ir psichologinę sveikatą. Jis gali padėti sumažinti raumenų skausmus, pagerinti kraujotaką ir turėti teigiamą poveikį emocinei būsenai.

Fizinė masažo nauda

Masažo metu atpalaiduojami įsitempę, pervargę ar pertempti po sporto ar fizinio darbo raumenys todėl sumažėja skausmas, spazmai ir mėšlungis, gerėja raumenų elastingumas. Masažas skatina kraujo pritekėjimą į audinius, limfos cirkuliaciją, todėl pagerėja deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas, greičiau pašalinami toksinai ir medžiagų apykaitos produktai, mažėja patinimas, stiprėja imuninė sistema. Masažas skatina natūralių organizmo „skausmo malšintojų“ – endorfinų – išsiskyrimą. Masažas padeda atpalaiduoti netolygiai apkrautus raumenis, todėl gali pagerinti laikyseną ir yra ypač naudingas sėdimą darbą dirbantiems žmonėms, turintiems nugaros ar kaklo skausmų. Masažas didina sąnarių lankstumą ir judesių amplitudę. Masažas gerina odos elastingumą ir tonusą, skatina ląstelių regeneraciją.

Psichologinis ir emocinis poveikis

Masažas mažina kortizolio (streso hormono) lygį organizme ir skatina parasimpatinės nervų sistemos aktyvaciją („poilsio ir atsigavimo“ režimą), todėl žmogus greičiau atsipalaiduoja. Reguliarus masažas mažina nerimo jausmą, neramumą, panikos būsenas. Naudingas kenčiantiems nuo nemigos ar prasto miego. Masažas skatina oksitocino (vadinamo „meilės hormonu“) ir serotonino (laimės hormono) gamybą, todėl gerėja nuotaika, atkuriami švelnumo, artumo ir ryšio, pasitikėjimo savimi ir kitais bei saugumo jausmai. Masažas – tai laikas sau, kuris padeda žmogui atkurti ryšį su savo kūnu ir emocijomis, skatina sąmoningumą, savivoką ir savęs priėmimą, kai kuriais atvejais gali padėti paleisti emocinius blokus ir įtampas, todėl yra reikšminga holistinio gijimo proceso dalis.

Masažo poveikis kraujotakai

Masažo judesiai (glostymas, trynimas, maigymas) stimuliuoja arterinę kraujotaką, todėl į audinius patenka daugiau deguonies ir maistinių medžiagų; skatinamas audinių atsinaujinimas. Masažas padeda greičiau pašalinti veninį kraują, kuriame yra mažai deguonies ir daug medžiagų apykaitos produktų (pvz., pieno rūgšties), todėl ypač veiksmingas esant sulėtėjusiai kraujotakai, sunkumo jausmui kojose ar sėdimam gyvenimo būdui. Drauge su kraujotaka aktyvuojama limfos cirkuliaciją, todėl geriau pašalinami toksinai ir skysčių perteklius. Reguliarus masažas stiprina kraujagyslių sieneles ir skatina jų elastingumą, o tai padeda palaikyti normalią kraujospūdžio reguliaciją. Pagerėjusi periferinė kraujotaka ne tik  sumažina širdies apkrovą bet ir efektyviau reguliuoja šilumos paskirstymą, todėl žmogus jaučia mažesnį šalčio pojūtį galūnėse.