74161926_1336236919884588_8250597296186589184_n

Prakaitas – tai druskų ir organinių medžiagų vandeninis tirpalas. Kad lengviau suprasti odos vaidmenį vandens apykaitoje, pakanka prisiminti, kad oda du kartus daugiau išskiria vandens garų negu plaučiai. Daugelio rūšių žinduolių prakaitavimas atlieka termoreguliacijos funkciją.

Prakaito liaukos randasi giliausiame dermos sluoksnyje. Prakaito liauka atrodo kaip susiraitęs kamuolėlis, kuriuo viduje yra ląstelės išskiriančios prakaitą.

Vidutiniškai žmogus per parą išprakaituoja 400-600 ml prakaito. Karštu oru ir fizinio aktyvumo metu iki 1,5-2 litrų, tai yra daugiau nei šlapinimosi metu.

Prakaito sudėtyje, be vandens, yra mineralinių, angliavandenių ir baltymų apykaitos produktų. Viskas, kas nereikalinga organizmui, išsiskiria su prakaitu ir šlapimu. Ten pat lakiosios riebalų rūgštys, kurios sukuria rūgščią reakciją, kurios pH yra 3,8-6,2, ir pasižymi baktericidinėmis savybėmis. Toks stiprus rūgštingumas nėra šiaip sau, net sveiko žmogaus odos 1 kvadratiniame centimetre gyvena nuo 115 tūkstančių iki 32 mln mikroorganizmų (bakterijų, virusų ir grybelių). Šviežio prakaito kvapas praktiškai nejaučiamas, jus atsiranda tik po kuriuo laiko, kai ant odos paviršiaus pradeda daugintis bakterijos. Todėl geriausia yra laiku nuplauti prakaitą. Taigi, tokiu būdu organizmas atsikrato vandens pertekliaus ir medžiagų apykaitos produktų. Tuo pačiu oda tai taip pat gali sugerti daug tirpių vandenyje ir riebaluose medžiagų, ir net dujinių medžiagų.