Saulės spinduliai – tam tikros UV bangos. Į žemę prasiskverbia matoma ir nematoma jų dalis – tai UV spinduliai ir infraraudonieji spinduliai. Infraraudonieji spinduliai – šiluminiai, jie prasiskverbia pro odą į giliau esančius organus. Per didelis jų kiekis gali sukelti šiluminį smūgį, tačiau šie spinduliai neprisideda prie įdegimo.
UV spinduliai pagal bangų ilgį skirstomi į: UVA, UVB, UVC ir gama spindulius.
Gama spinduliai – nedaro neigiamo poveikio odai. UVB spinduliai – bangos ilgis 280-320 nm. Jie neprasiskverbia per stiklą, tačiau maksimaliai veikia odą, sukeldami eritemą (paraudimą), įdegimą (veikia melanino susidarymą), dehidrataciją, odos pakitimus, greitinančius odos senėjimo procesą, skatina vėžinius susirgimus. UVA spinduliai – bangos ilgis 320-400 nm. Jie prasiskverbia pro stiklą, odoje aktyvina melanino gamybą (įdegimas). Ir nors jie veikia odą silpniau nei UVB spinduliai, tačiau jų poveikis odai yra gilesnis – iki dermos. UVC spinduliai – sukelia vėžį, su saulės spinduliais mūsų nepasiekia, tačiau yra kai kuriuose aparatuose. Matoma šviesa ir infraraudonieji spinduliai UV spindulių sukeltą pažeidimus tik suaktyvina.
UV spinduliai neigiamai veikia odą. Tai įrodo odos eritema, perštėjimas, niežėjimas. UV spindulių poveikyje susidaro “laisvieji radikalai”. Tačiau nedidelės jų dozės veikia baktericidiškai ir skatina kai kurių vitaminų, pvz., D gamybą odoje. Didelės saulės spindulių dozės, ypač jei jos yra dažnos greitina odos senėjimą, gali iššaukti fotoalergiją. Pakitimai, vykstantys odoje, saulei veikiant, yra labai individualūs ir priklauso nuo skirtingo odos pažeidžiamumo ir odos gebos regeneruoti. Pagal odos pažeidžiamumą saulės spinduliams odos sąlygiškai skirstomos į keturis tipus:
- Pirmam tipui priklauso šviesi oda, rausvo atspalvio – oda niekada neįdega, bet visada nudega.
- Antram tipui priklauso šviesi, strazdanota, jautri oda – visada nudega, kartais įdega.
- Trečiam tipui priklauso šviesi rusva, nejautri oda – kartais nudega, visada įdega.
- Ketvirtam tipui priskiriama nejautri, tamsi oda – niekada nenudega, visada įdega.
Žmogaus odos jautrumą UV spinduliams dar lemia plaukuotumas, lytis, aprangos stilius ir natūrali odos geba apsiginti nuo UV spindulių. Lytiniai skirtumai lemia epidermio storį (stora oda geriau apsisaugo nuo UV spindulių), riebalų liaukų aktyvumą (riebi oda dažniausiai ne taip greitai dehidratuojasi saulės poveikyje). Toleranciją saulei lemia skirtingas kūno dydis, melanocitų ir riebalų liaukų anatominė struktūra ir kt. Melanino sintezės gebą apsprendžia genetika.
UV spinduliai sukelia odos dehidrataciją elastozę, ardo kolageno skaidulas, lėtina žaizdų gijimą, mažina odos imunitetą, pažeidžia ląsteles ir natūralų jų regeneracijos procesą, pažeidžiama net DNR struktūra (tai lemia genuose perduodamą klaidingą informaciją būsimoms kartoms). Šie pakitimai pagreitina odos senėjimą, kraujagyslių pralaidumo padidėjimą ir jų išsiplėtimus bei trūkimus, skatina navikų atsiradimą odoje, padidintą epidermio ragėjimą.
Geriausia apsauga nuo saulės – tiesiog nebūti joje. Taip pat padeda apsisaugoti rūbai, akiniai nuo saulės, skrybėlės. UV spinduliai ypač aktyvūs prie vandens, snieguotose vietovėse ir kitur, kur šie spinduliai gali reflektuoti (atsimušti nuo daiktų). Paros laikas, kada saulės spinduliai yra aktyviausi yra tarp 10 h ryto ir 15 h po pietų – šiuo metu buvimas saulėje yra ypač pavojingas.
Apsisaugojimui nuo neišvengiamų saulės spindulių kosmetikos pramonė gamina įvairius kremus, emulsijas su UV filtrais. Filtro numeris parodo kiek kartų ilgiau galėsime būti saulėje, pvz., per dieną mūsų odai nekenksmingas buvimas saulėje yra 10-15 min. (priklausomai nuo odos tipo), tai jei naudosime kremą su LSF 15, tai saulėje galėsime be baimės būti 15 kartų ilgiau, t.y apie 150 minučių. UV filtrų funkciją atlieka ne tik UV filtrai, bet ir pigmentai, kurie atspindi UV spindulius ir mikropigmentai, kurie juos sugeria (pvz., titano dioksidas).
Nuotraukoje UV spinduoliuose (iš dešinės) matome vietas, kurios pateptos apsauginiu kremu nuo saulės.